Taigi, kaip minėjau paskutiniame straipsnyje, ūmūs uždegimai, nors ir gali būti nemalonūs, yra nežalingi ir su jais kovoti nereikia. Netgi priešingai, tai jie kovoja už mus.
Visai kas kita yra lėtinis (chroniškas) uždegimas. Jis vos rusena, dažnai jo nejaučiame, bet jis sekina mūsų organizmą, padeda vystytis lėtinėms ligoms ir neigiamai veikia mūsų savijautą ir gyvenimo kokybę. Tai autoimuninio tipo reakcija, kuomet organizmo imuninė sistema elgiasi agresyviai su priešais, kurių... nėra. Ko gero, girdėjote, kad taip būna sergant astma ar kita alergijos rūšimi. Alergija būtent ir yra lėtinio uždegimo pavyzdys.
Žurnalas „Time“ 2004 metais net pavadino lėtinį uždegimą „slaptuoju žudiku“. Iš tikro, kiekvienas mūsų veiksmas lydi mus arba prie ligos, arba prie geros sveikatos. Kiekvienas maisto gabalėlis, kurį suvalgome, kiekviena praryta tabletė, laikas, kada einame miegoti, miestas, kuriame gyvename, darbas, kurį dirbame... arba prisideda prie lėtinių uždegimų formavimosi, arba juos ramina.
Šioje dalyje bandysiu apžvelgti, kaip atpažinti lėtinius uždegimus ir įvertinti savo būklę.
Pirmiausia, tam, kad žinoti savo situaciją, patariu atlikti kraujo tyrimus, kurie padėtų nustatyti, ar kenčiate nuo lėtinių uždegimų. Visapusiškų uždegiminių tyrimų kol kas neturime, bet yra du rodikliai, kurie padeda įvertinti būklę. Tai C reaktyviojo baltymo (CRB) tyrimas bei homocisteino tyrimas.
Apie CRB turbūt jau girdėjote. Jį dažnai atlieka gydytojai, norėdami suprasti, ar jūsų „peršalimo“ liga virusinės ar bakterinės kilmės ir ar reikalingas gydymas antibiotikais. CRB būna padidėjęs abiem atvejais, bet pagal konkretų jo kiekį gydytojas nuspėja, kas yra ligos sukėlėjas. Tas rodiklis gali padėti pastebėti ir lėtinį uždegimą, tačiau šiuo atveju tyrimo metu turite būti visiškai sveikas ir paskutiniu metu nesirgęs „peršalimo“ ir kitomis ligomis, kad tyrimo rezultatai nebūtų iškreipti. Svarbu atkreipti gydytojo dėmesį, kokio būtent jūs tyrimo norite ir kokiam tikslui.
Kita CRB forma - didelio jautrumo C – reaktyvinis baltymas arba dj-CRB parodo mažo aktyvumo kraujagyslių uždegimą. Šio uždegimo pasėkoje kraujagyslėse formuojasi ateromatozinės plokštelės. Tiriant šį CRB tipą galima prognozuoti širdies vainikinių kraujagyslių susirgimų, insulto, periferinių kraujagyslių susirgimo ir 2 tipo diabeto eigą. Šis tyrimas, atliekamas kartu su cholesterolio kiekio tyrimu, padeda įvertinti širdies ir kraujagyslių susirgimų riziką.
Šio rodiklio norma turi būti NE DAUGIAU NEGU 1.0 mg/dL. Didesnės reikšmės gali rodyti lėtinius uždegimus (beje, rūkantiems žmonėms rodiklis gali nuolat laikytis iki 2.5 mg/dL).
Taip pat lėtinio uždegimo buvimą gali padėti nustatyti homocisteino rodiklio tyrimas. (CRB tyrimas tikslesnis, tačiau homocisteino kiekis padeda nupiešti geresnį bendrą paveikslą ir pastebėti, ar yra ypatinga rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis). Nors iki galo neaišku, ar padidėjusio homocisteino kiekio sumažinimas panaikina širdies ligų riziką, tačiau tai svarbus rodiklis, kurį verta žinoti, norint įvertinti esamą būklę.
Homocisteino norma vyrams: 1–2.12 mg/l (7.4–15.7 μmol/l SI vienetai), moterims: 0.53–2 mg/l (3.9–14.8 μmol/l SI vienetai).
Paties homocisteino kiekio sumažinimui gali padėti padidinti kiekiai vit. B6, B9 ir B12, taip pat raudonos mėsos ir paukštienos vartojimo atsisakymas.
Lėtinio uždegimo simptomai
Kaip minėjau, lėtinis uždegimas prasideda tada, kai organizmas nesugeba laiku išjungti naudingus uždegiminius procesus, ir jie pradeda žaloti sveikuosius audinius. Tarkime, žarnyno vidaus gleivinę, sąnarius (reumatoidinis artritas) arba kraujagyslių sieneles.
Kaip gi atpažinti, pajausti lėtinį uždegimą?
Pirmiausia, jeigu sergate kokia nors širdies ligų, vėžio forma arba autoimunine liga (net ir alergija), būkite tikri, uždegiminiai procesai jūsų organizme padidėję ir antiuždegiminiai veiksmai jums būtini.
Simptomai gali būti tokie:
Taigi, rekomenduoju kritiškai įvertinti, ar neturite minėtų simptomų, bei pasidaryti kraujo tyrimus (geriausia homocisteino ir CRB tyrimus atlikti kartu su išplėstiniu cholesterolio, cukraus bei vit. D tyrimais). Tyrimus būklei stebėti geriausia atlikti bent kas du metus iki 35 metų ir kasmet po 35, net jeigu jų rezultatai puikūs.
Visai kas kita yra lėtinis (chroniškas) uždegimas. Jis vos rusena, dažnai jo nejaučiame, bet jis sekina mūsų organizmą, padeda vystytis lėtinėms ligoms ir neigiamai veikia mūsų savijautą ir gyvenimo kokybę. Tai autoimuninio tipo reakcija, kuomet organizmo imuninė sistema elgiasi agresyviai su priešais, kurių... nėra. Ko gero, girdėjote, kad taip būna sergant astma ar kita alergijos rūšimi. Alergija būtent ir yra lėtinio uždegimo pavyzdys.
Žurnalas „Time“ 2004 metais net pavadino lėtinį uždegimą „slaptuoju žudiku“. Iš tikro, kiekvienas mūsų veiksmas lydi mus arba prie ligos, arba prie geros sveikatos. Kiekvienas maisto gabalėlis, kurį suvalgome, kiekviena praryta tabletė, laikas, kada einame miegoti, miestas, kuriame gyvename, darbas, kurį dirbame... arba prisideda prie lėtinių uždegimų formavimosi, arba juos ramina.
Šioje dalyje bandysiu apžvelgti, kaip atpažinti lėtinius uždegimus ir įvertinti savo būklę.
Pirmiausia, tam, kad žinoti savo situaciją, patariu atlikti kraujo tyrimus, kurie padėtų nustatyti, ar kenčiate nuo lėtinių uždegimų. Visapusiškų uždegiminių tyrimų kol kas neturime, bet yra du rodikliai, kurie padeda įvertinti būklę. Tai C reaktyviojo baltymo (CRB) tyrimas bei homocisteino tyrimas.
Apie CRB turbūt jau girdėjote. Jį dažnai atlieka gydytojai, norėdami suprasti, ar jūsų „peršalimo“ liga virusinės ar bakterinės kilmės ir ar reikalingas gydymas antibiotikais. CRB būna padidėjęs abiem atvejais, bet pagal konkretų jo kiekį gydytojas nuspėja, kas yra ligos sukėlėjas. Tas rodiklis gali padėti pastebėti ir lėtinį uždegimą, tačiau šiuo atveju tyrimo metu turite būti visiškai sveikas ir paskutiniu metu nesirgęs „peršalimo“ ir kitomis ligomis, kad tyrimo rezultatai nebūtų iškreipti. Svarbu atkreipti gydytojo dėmesį, kokio būtent jūs tyrimo norite ir kokiam tikslui.
Kita CRB forma - didelio jautrumo C – reaktyvinis baltymas arba dj-CRB parodo mažo aktyvumo kraujagyslių uždegimą. Šio uždegimo pasėkoje kraujagyslėse formuojasi ateromatozinės plokštelės. Tiriant šį CRB tipą galima prognozuoti širdies vainikinių kraujagyslių susirgimų, insulto, periferinių kraujagyslių susirgimo ir 2 tipo diabeto eigą. Šis tyrimas, atliekamas kartu su cholesterolio kiekio tyrimu, padeda įvertinti širdies ir kraujagyslių susirgimų riziką.
Šio rodiklio norma turi būti NE DAUGIAU NEGU 1.0 mg/dL. Didesnės reikšmės gali rodyti lėtinius uždegimus (beje, rūkantiems žmonėms rodiklis gali nuolat laikytis iki 2.5 mg/dL).
Taip pat lėtinio uždegimo buvimą gali padėti nustatyti homocisteino rodiklio tyrimas. (CRB tyrimas tikslesnis, tačiau homocisteino kiekis padeda nupiešti geresnį bendrą paveikslą ir pastebėti, ar yra ypatinga rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis). Nors iki galo neaišku, ar padidėjusio homocisteino kiekio sumažinimas panaikina širdies ligų riziką, tačiau tai svarbus rodiklis, kurį verta žinoti, norint įvertinti esamą būklę.
Homocisteino norma vyrams: 1–2.12 mg/l (7.4–15.7 μmol/l SI vienetai), moterims: 0.53–2 mg/l (3.9–14.8 μmol/l SI vienetai).
Paties homocisteino kiekio sumažinimui gali padėti padidinti kiekiai vit. B6, B9 ir B12, taip pat raudonos mėsos ir paukštienos vartojimo atsisakymas.
Lėtinio uždegimo simptomai
Kaip minėjau, lėtinis uždegimas prasideda tada, kai organizmas nesugeba laiku išjungti naudingus uždegiminius procesus, ir jie pradeda žaloti sveikuosius audinius. Tarkime, žarnyno vidaus gleivinę, sąnarius (reumatoidinis artritas) arba kraujagyslių sieneles.
Kaip gi atpažinti, pajausti lėtinį uždegimą?
Pirmiausia, jeigu sergate kokia nors širdies ligų, vėžio forma arba autoimunine liga (net ir alergija), būkite tikri, uždegiminiai procesai jūsų organizme padidėję ir antiuždegiminiai veiksmai jums būtini.
Simptomai gali būti tokie:
- nesiliaujantys, trikdantys skausmai (sąnarių, raumenų, virškinamojo trakto),
- alergija arba astma (ypatingai, jeigu būklė blogėja),
- viršsvoris,
- aukštas kraujo spaudimas,
- padidėjęs cukraus kiekis kraujyje,
- opos, dirgliosios žarnos sindromas, vidurių užkietėjimas arba diarėja,
- nuolatinis nuovargis, mieguistumas,
- odos problemos,
- paraudusios akys arba trūkinėjančios kraujagyslės akyse,
- kitos ilgai nepraeinančios būklės.
Taigi, rekomenduoju kritiškai įvertinti, ar neturite minėtų simptomų, bei pasidaryti kraujo tyrimus (geriausia homocisteino ir CRB tyrimus atlikti kartu su išplėstiniu cholesterolio, cukraus bei vit. D tyrimais). Tyrimus būklei stebėti geriausia atlikti bent kas du metus iki 35 metų ir kasmet po 35, net jeigu jų rezultatai puikūs.