Praeitoje dalyje apžvelgiau lėtinių uždegimų simptomus ir kraujo tyrimus, padedančius nustatyti, ar nuo jų kenčiate. Šioje dalyje išvardysiu uždegimų priežastis bei veiksnius, juos skatinančius.
Lėtiniai uždegimai labai smarkiai prisideda prie daugumos sunkiausių gyvenimo būdo ligų, tokių kaip aterosklerozė, širdies ligos, diabetas ir vėžys, atsiradimo. Įsivaizduokite uždegimą kaip jūsų kraujotakos sistemoje vykstantį gaisrą. Jei greitai jį pastebime ir neutralizuojame, galime numatyti šių ligų atsiradimą arba visiškai užkirsti joms kelią.
Priminimui įdėsiu schemą, kuri rodo, su kokiomis ligomis yra susiję lėtiniai uždegimai.
Lėtiniai uždegimai labai smarkiai prisideda prie daugumos sunkiausių gyvenimo būdo ligų, tokių kaip aterosklerozė, širdies ligos, diabetas ir vėžys, atsiradimo. Įsivaizduokite uždegimą kaip jūsų kraujotakos sistemoje vykstantį gaisrą. Jei greitai jį pastebime ir neutralizuojame, galime numatyti šių ligų atsiradimą arba visiškai užkirsti joms kelią.
Priminimui įdėsiu schemą, kuri rodo, su kokiomis ligomis yra susiję lėtiniai uždegimai.
Nemažai tyrinėtojų pabrėžia, kad lėtinis uždegimas neretai prasideda ir / arba yra susijęs su žarnynu. Pilvo pūtimas, dažni vidurių užkietėjimai arba diarėja, skausmas, deginimas, rėmuo gali rodyti į virškinamojo trakto uždegimą. Nenuostabu, juk virškinamasis traktas stipriai susijęs su imunine sistema. Jis sukurtas taip, kad galėtų sunaikinti ir sustabdyti virusus, bakterijas ir kitus priešus, kurie pateko į organizmą iki tol, kol jie spės patekti į kraujo apytaką. Žarnyno vaidmuo labai svarbus – „praleisti“ į kraujotaką maisto medžiagas ir sulaikyti tai, kas žalinga. Neretai organizmo imuninė sistema „perkaista“ dėl tam tikrų faktorių, ir uždegiminiai procesai, kurie pradžioje buvo paleisti kovoti su priešais, nesustoja ir pradeda pulti „saviškius“.
Mūsų pasikeitęs gyvenimo būdas smarkiai paveikia žarnyno veiklą, kuris per trumpą laiką nuo amžino maisto trūkumo iki nuolatinio pertekliaus nespėjo prisitaikyti. Pasikeitė ne tik gaunamo maisto kiekis, tačiau ir jo pobūdis bei kokybė. Mūsų dieta, produktai, kuriuos kasdien valgome, turi didelę įtaką uždegiminiams rodikliams.
Dabar daug kalbama apie omega-3 rūgščių svarbą, bet, man atrodo, dar nepakankamai apie omega-6 rūgščių RIBOJIMO svarbą. Iš tiesų, omega-6 yra gyvenimiškai svarbios maisto medžiagos, būtinos smegenų funkcijai, augimui ir vystymuisi, deja, kai jų gauname per daug, jos skatina uždegiminius procesus organizme (tuo tarpu omega-3 juos slopina). Idealus su maistu gaunamų omega-6 ir omega-3 santykis turėtų būti 1:1, o šiais laikais jis neretai būna 10:1 ar net 25:1! Tai Damoklo kardas, kuris lemia, kiek ilgai ir kaip kokybiškai gyvensime. Pagrindiniai Omega-6 šaltiniai yra dauguma aliejų (saulėgrąžų, žemės riešutų, sojų, kukurūzų, vynuogių kauliukų), majonezas, dauguma riešutų ir sėklų, įvairūs traškučiai bei greitojo maisto riebaluose kepti užkandžiai, konditeriniai kepiniai (sausainiai, tortai, pyragai, keksai, saldainiai, ir t.t.), kiauliena, vištiena, jautiena, kiaušiniai, pieno produktai (ypatingai sūriai, sviestas ir kiti riebūs produktai). Vienas pastebėjimas: jeigu sugalvosite vaistinėje nusipirkti omega-3 maisto papildų, neapsirikite ir nepirkite to, kuriame yra tiek omega-3, tiek omega-6. Nesuklyskite, galvodami, kad geriau „gauti visko daugiau“. Omega-6 ir iš maisto gauname gerokai daugiau, ir omega-3 rūgštys galėtų pakeisti tą santykį į gerąją pusę, tačiau jeigu su ta pačia piliule gausite ir omega-6, tai kokia iš jos nauda? ;)
Judam toliau. Daugumai žmonių uždegiminius procesus skatina daug angliavandenių bei mažai baltymų turinti dieta. Neretai sumažinus gaunamų angliavandenių kiekį sumažėja ir uždegiminiai procesai. Tačiau, kaip žinia, angliavandeniai angliavandeniams nelygu. Daržovių salotos ir troškiniai irgi pilni angliavandenių, tačiau jie staigiai nekelia cukraus kiekio kraujyje ir patys savaime turi daug priešuždegiminių medžiagų. „Blogas“ angliavandenis yra tas, kuris turi aukštą glikemijos indeksą (GI), t.y. toks, nuo kurio cukraus kiekis kraujyje pašoka staigiai ir stipriai. Kai tai įvyksta, organizmas išskiria daug insulino, o dėl to padaugėja ir tam tikrų prouždegiminių hormonų. Jeigu dažnai mėgstame pasmaližiauti, tas procesas vyksta nuolatos. Deja, ne tik rafinuotas cukrus, šokoladukai ir saldainiai su pyragaičiais turi aukštą GI, tačiau ir duona (ypač iš aukščiausios rūšies miltų), makaronai, ryžiai, kukurūzai, bulvės, įvairios sultys, populiarūs dabar kokteiliai (smoothies). Šių produktų ribojimas gelbsti ne tik mūsų figūrą, bet ir sveikatą. Beje, mokslo pasaulyje tyrinėjamas ryšys tarp šio mechanizmo ir 2 tipo diabeto išsivystymo. Aiškinamasi, kaip būtent tai vyksta, bet dėl to, kad ryšys yra, abejonių nekyla.
Nemažą indėlį į uždegimines reakcijas turi alergenai. Kasdien ant mūsų stalo esantys ir vieni dažniausių alergenų kviečiai ir karvės pienas gali stipriai „užsukti“ ir palaikyti uždegiminius mechanizmus. Jeigu turite įtarimų, kad galite būti alergiškas šiems produktams (dažnai tai pasireiškia nestipriai, pvz., tik pilvo pūtimu), galite pabandyti dviem savaitėms išimti juos iš savo dietos ir patikrinti, ar nesijaučiate geriau. Taip pat galima atlikti alerginius tyrimus (bandymus ant odos arba kraujo). Beje, su amžiumi netgi maistas, kurį anksčiau puikiai toleravome, gali pradėti skatinti uždegiminius procesus.
Beje, jeigu jūsų žarnyno flora nėra gerai subalansuota (trūksta „gerųjų“ bakterijų), maisto netoleravimas pasireiškia stipriau, žarnynas be bakterijų tiesiog „nesusitvarko“, todėl neretai negalavimus pašalinti padeda tiesiog draugiškų žarnynui bakterijų „papildymas“.
Ypatingai baisus priešas yra TRANSRIEBALAI (dar vadinami hidrogenizuotais, hidrintais riebalais). Jie skatina organizmą gaminti MTL, kuris savo ruožtu didina arterijų uždegimą. Paradoksalu, tačiau žmonės kartais perka margariną vietoje sviesto, nes jis neturi cholesterolio, tačiau jo suvalgius, organizmas pasigamins jo pats (ir tuo pačiu metu sumažės naudingų DTL)! Transriebalai stipriai didina uždegiminius procesus, kenkia kraujagyslių ir ląstelių audiniui, jų reikėtų nevalgyti NIEKADA. Klasikinis pavyzdys yra margarinas, tačiau transriebalų dedama į didžiąją daugumą pramoniniu būdu gaminamus konditerijos gaminius, pusfabrikačius, bulvių traškučius, net į riešutų sviestą ir pan.
Apart faktorių, susijusių su virškinamuoju traktu ir maistu, yra ir kiti. Didelę įtaką turi tiesiog viršsvoris. Įrodyta, kad didesnis riebalinių ląstelių kiekis organizme, ypač liemens srityje susikaupę riebalai, didina uždegiminius procesus.
Nors iki galo nesuprastas, bet akivaizdus ryšys tarp moterų menopauzės ir uždegiminių rodiklių didėjimo. Tikriausiai staigiai sumažėjęs lytinių hormonų kiekis turi tokį „šalutinį poveikį“. Beje, tai irgi galima kompensuoti dieta, apie tai – kitoje dalyje.
Nemažą įtaką turi ir aplinka, kurioje mes gyvename. Kvaila būtų rekomenduoti jums tučtuojau viską mesti ir išsikraustyti gyventi į vienkiemį toli nuo didmiesčių ir patiems auginti ekologiškai daržoves. Tačiau užteršto oro, išmetamųjų dūmų, pesticidų, buitinės chemijos, garuojančių statybinių medžiagų poveikis yra labai realus. Geriau yra rinktis natūralesnes medžiagas namų apdailai, švelnesnę buitinę chemiją, ekologiškesnį maistą, nerūkyti, stengtis dažniau pailsėti gryname ore. Juk pagalvojus, vien, tarkime, skalbimo miltelių pasirinkimas turi didelės įtakos mūsų sveikatos. Agresyvios, kvepiančios medžiagos, esančios juose, yra arti mūsų visą parą (rūbuose, patalynėje). Mažytės neišskalautos, tarp medžiagos pluošto užstrigusios dulkelės skverbiasi pro mūsų odas poras, įkvepiami per nosį... Be abejo, organizmas turi „įmontuotas“ valymosi sistemas, kurios susiformavo daug anksčiau, negu atsirado įvairios detoksikavimo procedūros SPA salonuose, tačiau kad jos gerai veiktų, būtinos tam tikros maisto medžiagos, apie kurias dar būtinai parašysiu.
Negaliu nepaminėti ir streso. Posakis „visos ligos - nuo nervų“ rašytas ne grėbliu ant vandens. Iš tikrųjų patiriant stresą padidėja streso hormono kortizolio išsiskyrimas. O jis yra žinomas imuninės sistemos silpnintojas ir uždegiminių procesų skatintojas. Kartais galima pastebėti stresą „veiksme“ – pvz. žmonėms, kurie serga bronchine astma, staigus išgąstis gali kaipmat iššaukti astmos priepuolį.
Mūsų staigus gyvenimo būdo pasikeitimas (stresas, užteršta aplinka, cheminės medžiagos aplinkoje ir maiste, maisto, ir ypatingai rafinuoto, perteklius, sėdimas gyvenimo būdas) verčia mus būti sąmoningiems ir padėti organizmui, kuris tiesiog nespėjo taip greitai prisitaikyti. Turime neįtikėtinas galimybes, gyvename pačiais geriausiais laikais, taigi padėkime sau nepakenkti sau :)
P.S. Kitoje dalyje apžvelgsiu, kas padeda mažinti lėtinius uždegimus.
Mūsų pasikeitęs gyvenimo būdas smarkiai paveikia žarnyno veiklą, kuris per trumpą laiką nuo amžino maisto trūkumo iki nuolatinio pertekliaus nespėjo prisitaikyti. Pasikeitė ne tik gaunamo maisto kiekis, tačiau ir jo pobūdis bei kokybė. Mūsų dieta, produktai, kuriuos kasdien valgome, turi didelę įtaką uždegiminiams rodikliams.
Dabar daug kalbama apie omega-3 rūgščių svarbą, bet, man atrodo, dar nepakankamai apie omega-6 rūgščių RIBOJIMO svarbą. Iš tiesų, omega-6 yra gyvenimiškai svarbios maisto medžiagos, būtinos smegenų funkcijai, augimui ir vystymuisi, deja, kai jų gauname per daug, jos skatina uždegiminius procesus organizme (tuo tarpu omega-3 juos slopina). Idealus su maistu gaunamų omega-6 ir omega-3 santykis turėtų būti 1:1, o šiais laikais jis neretai būna 10:1 ar net 25:1! Tai Damoklo kardas, kuris lemia, kiek ilgai ir kaip kokybiškai gyvensime. Pagrindiniai Omega-6 šaltiniai yra dauguma aliejų (saulėgrąžų, žemės riešutų, sojų, kukurūzų, vynuogių kauliukų), majonezas, dauguma riešutų ir sėklų, įvairūs traškučiai bei greitojo maisto riebaluose kepti užkandžiai, konditeriniai kepiniai (sausainiai, tortai, pyragai, keksai, saldainiai, ir t.t.), kiauliena, vištiena, jautiena, kiaušiniai, pieno produktai (ypatingai sūriai, sviestas ir kiti riebūs produktai). Vienas pastebėjimas: jeigu sugalvosite vaistinėje nusipirkti omega-3 maisto papildų, neapsirikite ir nepirkite to, kuriame yra tiek omega-3, tiek omega-6. Nesuklyskite, galvodami, kad geriau „gauti visko daugiau“. Omega-6 ir iš maisto gauname gerokai daugiau, ir omega-3 rūgštys galėtų pakeisti tą santykį į gerąją pusę, tačiau jeigu su ta pačia piliule gausite ir omega-6, tai kokia iš jos nauda? ;)
Judam toliau. Daugumai žmonių uždegiminius procesus skatina daug angliavandenių bei mažai baltymų turinti dieta. Neretai sumažinus gaunamų angliavandenių kiekį sumažėja ir uždegiminiai procesai. Tačiau, kaip žinia, angliavandeniai angliavandeniams nelygu. Daržovių salotos ir troškiniai irgi pilni angliavandenių, tačiau jie staigiai nekelia cukraus kiekio kraujyje ir patys savaime turi daug priešuždegiminių medžiagų. „Blogas“ angliavandenis yra tas, kuris turi aukštą glikemijos indeksą (GI), t.y. toks, nuo kurio cukraus kiekis kraujyje pašoka staigiai ir stipriai. Kai tai įvyksta, organizmas išskiria daug insulino, o dėl to padaugėja ir tam tikrų prouždegiminių hormonų. Jeigu dažnai mėgstame pasmaližiauti, tas procesas vyksta nuolatos. Deja, ne tik rafinuotas cukrus, šokoladukai ir saldainiai su pyragaičiais turi aukštą GI, tačiau ir duona (ypač iš aukščiausios rūšies miltų), makaronai, ryžiai, kukurūzai, bulvės, įvairios sultys, populiarūs dabar kokteiliai (smoothies). Šių produktų ribojimas gelbsti ne tik mūsų figūrą, bet ir sveikatą. Beje, mokslo pasaulyje tyrinėjamas ryšys tarp šio mechanizmo ir 2 tipo diabeto išsivystymo. Aiškinamasi, kaip būtent tai vyksta, bet dėl to, kad ryšys yra, abejonių nekyla.
Nemažą indėlį į uždegimines reakcijas turi alergenai. Kasdien ant mūsų stalo esantys ir vieni dažniausių alergenų kviečiai ir karvės pienas gali stipriai „užsukti“ ir palaikyti uždegiminius mechanizmus. Jeigu turite įtarimų, kad galite būti alergiškas šiems produktams (dažnai tai pasireiškia nestipriai, pvz., tik pilvo pūtimu), galite pabandyti dviem savaitėms išimti juos iš savo dietos ir patikrinti, ar nesijaučiate geriau. Taip pat galima atlikti alerginius tyrimus (bandymus ant odos arba kraujo). Beje, su amžiumi netgi maistas, kurį anksčiau puikiai toleravome, gali pradėti skatinti uždegiminius procesus.
Beje, jeigu jūsų žarnyno flora nėra gerai subalansuota (trūksta „gerųjų“ bakterijų), maisto netoleravimas pasireiškia stipriau, žarnynas be bakterijų tiesiog „nesusitvarko“, todėl neretai negalavimus pašalinti padeda tiesiog draugiškų žarnynui bakterijų „papildymas“.
Ypatingai baisus priešas yra TRANSRIEBALAI (dar vadinami hidrogenizuotais, hidrintais riebalais). Jie skatina organizmą gaminti MTL, kuris savo ruožtu didina arterijų uždegimą. Paradoksalu, tačiau žmonės kartais perka margariną vietoje sviesto, nes jis neturi cholesterolio, tačiau jo suvalgius, organizmas pasigamins jo pats (ir tuo pačiu metu sumažės naudingų DTL)! Transriebalai stipriai didina uždegiminius procesus, kenkia kraujagyslių ir ląstelių audiniui, jų reikėtų nevalgyti NIEKADA. Klasikinis pavyzdys yra margarinas, tačiau transriebalų dedama į didžiąją daugumą pramoniniu būdu gaminamus konditerijos gaminius, pusfabrikačius, bulvių traškučius, net į riešutų sviestą ir pan.
Apart faktorių, susijusių su virškinamuoju traktu ir maistu, yra ir kiti. Didelę įtaką turi tiesiog viršsvoris. Įrodyta, kad didesnis riebalinių ląstelių kiekis organizme, ypač liemens srityje susikaupę riebalai, didina uždegiminius procesus.
Nors iki galo nesuprastas, bet akivaizdus ryšys tarp moterų menopauzės ir uždegiminių rodiklių didėjimo. Tikriausiai staigiai sumažėjęs lytinių hormonų kiekis turi tokį „šalutinį poveikį“. Beje, tai irgi galima kompensuoti dieta, apie tai – kitoje dalyje.
Nemažą įtaką turi ir aplinka, kurioje mes gyvename. Kvaila būtų rekomenduoti jums tučtuojau viską mesti ir išsikraustyti gyventi į vienkiemį toli nuo didmiesčių ir patiems auginti ekologiškai daržoves. Tačiau užteršto oro, išmetamųjų dūmų, pesticidų, buitinės chemijos, garuojančių statybinių medžiagų poveikis yra labai realus. Geriau yra rinktis natūralesnes medžiagas namų apdailai, švelnesnę buitinę chemiją, ekologiškesnį maistą, nerūkyti, stengtis dažniau pailsėti gryname ore. Juk pagalvojus, vien, tarkime, skalbimo miltelių pasirinkimas turi didelės įtakos mūsų sveikatos. Agresyvios, kvepiančios medžiagos, esančios juose, yra arti mūsų visą parą (rūbuose, patalynėje). Mažytės neišskalautos, tarp medžiagos pluošto užstrigusios dulkelės skverbiasi pro mūsų odas poras, įkvepiami per nosį... Be abejo, organizmas turi „įmontuotas“ valymosi sistemas, kurios susiformavo daug anksčiau, negu atsirado įvairios detoksikavimo procedūros SPA salonuose, tačiau kad jos gerai veiktų, būtinos tam tikros maisto medžiagos, apie kurias dar būtinai parašysiu.
Negaliu nepaminėti ir streso. Posakis „visos ligos - nuo nervų“ rašytas ne grėbliu ant vandens. Iš tikrųjų patiriant stresą padidėja streso hormono kortizolio išsiskyrimas. O jis yra žinomas imuninės sistemos silpnintojas ir uždegiminių procesų skatintojas. Kartais galima pastebėti stresą „veiksme“ – pvz. žmonėms, kurie serga bronchine astma, staigus išgąstis gali kaipmat iššaukti astmos priepuolį.
Mūsų staigus gyvenimo būdo pasikeitimas (stresas, užteršta aplinka, cheminės medžiagos aplinkoje ir maiste, maisto, ir ypatingai rafinuoto, perteklius, sėdimas gyvenimo būdas) verčia mus būti sąmoningiems ir padėti organizmui, kuris tiesiog nespėjo taip greitai prisitaikyti. Turime neįtikėtinas galimybes, gyvename pačiais geriausiais laikais, taigi padėkime sau nepakenkti sau :)
P.S. Kitoje dalyje apžvelgsiu, kas padeda mažinti lėtinius uždegimus.