Šiandien noriu jus supažindinti su priešininkų komanda. Pagrindiniai keturi “blogiečiai”, lydintys mus visą gyvenimą ir lemiantys organizmo senėjimą ir didžiosios daugumos ligų atsiradimą (arba bent jau jas palaikantys ir maitinantys) yra UŽDEGIMAS, OKSIDACIJA, GLIKACIJA (tai biocheminis procesas, kurio metu gliukozės perteklius, esantis kraujyje, susijungia su baltymais ir/ar tam tikrais lipidais (riebalais) ir labai greitai ir lengvai oksiduojasi) bei STRESAS. Visi šie reiškiniai yra PROCESAI. Kadangi su jais yra susiję praktiškai visi procesai ir pokyčiai, vykstantys organizme, apie juos kalbėsiu dar ne kartą ir sukinėsiu juos įvairiais kampais.
Dar yra tam tikros medžiagos, kurios yra tarsi tų pagrindinių žaidėjų “kamuoliai”, nes be kamuolio bet koks geriausias legionierius netenka prasmės. Tik gavęs mėgstamą žaisliuką į rankas, žaidėjas parodo visą savo meistriškumą ir suklesti. “Kamuolių” būna daug ir įvairių, tačiau pradėsime nuo dviejų – cholesterolis bei greitieji angliavandeniai (aš juos supaprastintai vadinu cukrumi).
Svarbu gerai suprasti, kokią įtaką mūsų kūnui daro tiek „talentingi žaidėjai“, tiek „kamuoliai“, nes paskutiniu metu ištekliai ir situacija smarkiai pasikeitė, o organizmas nespėjo prisitaikyti. Šiais maisto gausybės ir net pertekliaus laikais, esant sėsliam gyvenimo būdui, stipriam stresui, mūsų organizmo tūkstantmečiais brandintos ir glūdintos strategijos, kaip išgyventi bado ir didelių energijos sąnaudų sąlygomis, šiandien mums neparankios. Būtina pagalba ir protingas naudojimas, sąmoningumas.
Bet grįžkime jau prie mūsų komandos. Pirmasis po padidinamuoju stiklu patenka cholesterolis.
Cholesterolis – tai lipidas (riebalas), kurį gamina kepenys. Cholesterolis yra pernešamas kraujyje spec. molekulėmis – lipoproteinais. Tai yra molekulės, kurios susideda iškart iš riebalo ir baltymo (proteino). Jų yra trys pagr. tipai:
MTL – mažo tankio lipoproteinai, dažnai vadinami „bloguoju cholesteroliu“. MTL perneša cholesterolį iš kepenų į ląsteles. Jeigu jo pernešama per daug, ląstelėse susikaupia per dideli kiekiai. Jeigu MTL lygis yra per didelis, padidėja rizika susirgti arterijų ligomis. Jis skverbiasi į kraujagyslių sieneles, ten oksiduojamas ir skatina aterosklerozės vystymąsi.
DTL – didelio tankio lipoproteinai, dar vadinami „geruoju cholesteroliu“. Jie savo ruožtu kaip tik apsaugo nuo kraujagyslių ligų. DTL atlieka veiksmą, priešingą MTL – neša cholesterolį atgal iš ląstelių į kepenis. Kur jis suyra arba yra pašalinamas kaip metabolizmo produktas.
Trigliceridai – tai tam tikra cheminė riebalų forma, kurioje riebalai paprastai gyvuoja organizme. Jų yra kraujo plazmoje. Trigliceridai, padedami cholesterolio, formuoja plazmos lipidus (kraujo riebalus). Trigliceridai yra arba gaunami tiesiogiai iš riebaus maisto, arba gaminami paties organizmo iš kitų junginių, pvz. angliavandenių. Kalorijos, kurias mes suvartojame, bet nesunaudojame greitu metu kūno energijai gaminti, yra paverčiami trigliceridais ir sandėliuojami riebalų ląstelėse. Kai kūnui reikia energijos, ir mes negauname jos iš maisto šaltinių, kūnas paleidžia trigliceridus iš riebalų ląstelių ir sunaudoja juos energijos gamybai. Šis procesas yra reguliuojamas hormonų.
Reikia pabrėžti, kad cholesterolis visai nėra toks jau universalus blogis, kaip jį dažnai piešia. Organizme cholesterolį gamina kepenys; jis su krauju perneša riebiąsias rūgštis į įvairius organus. Iš vienos pusės, cholesterolis yra gyvybiškai reikalingas žmogui, nes dalyvauja ląstelių, lytinių hormonų gamyboje, taip pat tulžies rūgšties ir vitamino D sintezėje. Kita vertus – jis gali tapti sunkių ligų priežastimi. Esmė kiekyje.. Iš tikrųjų, kepenys pačios sugeba pasigaminti pakankamai cholesterolio, ir tas, kurį gauname su maistu, praktiškai yra perteklinis.
Dėl ko padidėja cholesterolio lygis? Kartais taip nutinka dėl tam tikrų ligų, tačiau čia noriu išvardinti priežastis, susijusias su mūsų gyvenimo būdu, kurias mes galime nesunkiai įtakoti.
Mityba – paradoksalu, kad nors nemažai maisto produktų tiesiogiai turi savyje cholesterolio, pvz. kiaušiniai, gyvūnų kepenys, kai kurios jūros gėrybės, ikrai, tačiau toks cholesterolis turi mažai įtakos žmonių cholesterolio lygiui. Tačiau itin didelę įtaką turi sotieji riebalai bei cukrus! Daug sočiųjų riebalų turintis maistas yra raudona mėsa, dešros, kai kurie pyragai, riebūs sūriai, grietinė, lašiniai, konditerija, dauguma sausainių, ledų ir kt. saldumynų.
Sėslus gyvenimo būdas – žmonėms, kurie mažai juda ir daugiausia laiko praleidžia sėdėdami/gulėdami, pasireiškia aukštesni MTL (blogojo cholesterolio) ir žemesni DTL (gerojo cholesterolio) lygiai.
Viršsvoris – žmonės, turintys viršsvorio, paprastai turi aukštesnį MTL (blogojo cholesterolio) ir žemesnį DTL (gerojo cholesterolio) lygį.
Rūkymas turi reikšmingos įtakos MTL lygiui.
Alkoholio vartojimas – žmonės, reguliariai vartojantys didesnius alkoholio kiekius, paprastai turi aukštesnį MTL ir žemesnį DTL lygį, palyginus su žmonėmis, kurie visiškai nevartoja alkoholio arba vartoja jį mažais kiekiais.
Čia išvardijau faktorius, kuriuos kiekvienas mūsų gali reguliuoti ir keisti. Dar pateiksiu išsamias cholesterolio lygio kraujyje lenteles, kad būtų lengviau orientuotis ir palaikyti idealų cholesterolio lygį kraujyje, o sekančioje dalyje aprašysiu mechanizmą, kaip gi viskas taip įvyksta, kas op! - ir aterosklerozė.
Pateikiamos keturios lentelės, nuoširdžiai visiems rekomenduoju išsitirti cholesterolio lygį kraujyje ir būtinai pasidaryti išplėstinį tyrimą, ne tik sužinoti bendrąjį lygį kraujyje. Ir siekiant gyventi ilgai ir kokybiškai, rekomenduoju orientuotis į idealius rodiklius, o ne į "pakankamai gerus", spėsime dar "pakankamais" pasitenkinti ;) Tai reiškia, kad bendrojo cholesterolio lygis kraujyje turi būti žemiau 5,2 mmol/L; MTL – žemiau 1,8 arba bent jau 2,6; trigliceridų – žemiau 1,7; o DTL kiekis turi būti mažiausiai 1,7.
Bendras cholesterolio lygis
Žemiau 5.2 mmol/L Siektinas
5.2-6.2 mmol/L Ribinis
Aukščiau 6.2 mmol/L Aukštas
MTL (blogasis) cholesterolis
Žemiau 1.8 mmol/L
Idealus žmonėms su ypač padidinta rizika sirgti širdies ligomis
Žemiau 2.6 mmol/L
Idealus žmonėms su padidinta rizika sirgti širdies ligomis
2.6-3.3 mmol/L
Beveik idealus
3.4-4.1 mmol/L
Ribinis, pakankamai aukštas
4.1-4.9 mmol/L
Aukštas
Aukščiau 4.9 mmol/L
Labai aukštas
DTL (gerasis) cholesterolis
Žemiau 1 mmol/L (vyrams)
Žemiau 1.3 mmol/L (moterims) Nepakankamas
1-1.3 mmol/L (vyrams)
1.3-1.5 mmol/L (moterims) Geriau
1.6 mmol/L ir aukščiau Siektinas
Trigliceridai
Žemiau 1.7 mmol/L Siektinas
1.7-2.2 mmol/L Ribiškai aukštas
2.3-5.6 mmol/L Aukštas
Aukščiau 5.6 mmol/L Labai aukštas
Dar yra tam tikros medžiagos, kurios yra tarsi tų pagrindinių žaidėjų “kamuoliai”, nes be kamuolio bet koks geriausias legionierius netenka prasmės. Tik gavęs mėgstamą žaisliuką į rankas, žaidėjas parodo visą savo meistriškumą ir suklesti. “Kamuolių” būna daug ir įvairių, tačiau pradėsime nuo dviejų – cholesterolis bei greitieji angliavandeniai (aš juos supaprastintai vadinu cukrumi).
Svarbu gerai suprasti, kokią įtaką mūsų kūnui daro tiek „talentingi žaidėjai“, tiek „kamuoliai“, nes paskutiniu metu ištekliai ir situacija smarkiai pasikeitė, o organizmas nespėjo prisitaikyti. Šiais maisto gausybės ir net pertekliaus laikais, esant sėsliam gyvenimo būdui, stipriam stresui, mūsų organizmo tūkstantmečiais brandintos ir glūdintos strategijos, kaip išgyventi bado ir didelių energijos sąnaudų sąlygomis, šiandien mums neparankios. Būtina pagalba ir protingas naudojimas, sąmoningumas.
Bet grįžkime jau prie mūsų komandos. Pirmasis po padidinamuoju stiklu patenka cholesterolis.
Cholesterolis – tai lipidas (riebalas), kurį gamina kepenys. Cholesterolis yra pernešamas kraujyje spec. molekulėmis – lipoproteinais. Tai yra molekulės, kurios susideda iškart iš riebalo ir baltymo (proteino). Jų yra trys pagr. tipai:
MTL – mažo tankio lipoproteinai, dažnai vadinami „bloguoju cholesteroliu“. MTL perneša cholesterolį iš kepenų į ląsteles. Jeigu jo pernešama per daug, ląstelėse susikaupia per dideli kiekiai. Jeigu MTL lygis yra per didelis, padidėja rizika susirgti arterijų ligomis. Jis skverbiasi į kraujagyslių sieneles, ten oksiduojamas ir skatina aterosklerozės vystymąsi.
DTL – didelio tankio lipoproteinai, dar vadinami „geruoju cholesteroliu“. Jie savo ruožtu kaip tik apsaugo nuo kraujagyslių ligų. DTL atlieka veiksmą, priešingą MTL – neša cholesterolį atgal iš ląstelių į kepenis. Kur jis suyra arba yra pašalinamas kaip metabolizmo produktas.
Trigliceridai – tai tam tikra cheminė riebalų forma, kurioje riebalai paprastai gyvuoja organizme. Jų yra kraujo plazmoje. Trigliceridai, padedami cholesterolio, formuoja plazmos lipidus (kraujo riebalus). Trigliceridai yra arba gaunami tiesiogiai iš riebaus maisto, arba gaminami paties organizmo iš kitų junginių, pvz. angliavandenių. Kalorijos, kurias mes suvartojame, bet nesunaudojame greitu metu kūno energijai gaminti, yra paverčiami trigliceridais ir sandėliuojami riebalų ląstelėse. Kai kūnui reikia energijos, ir mes negauname jos iš maisto šaltinių, kūnas paleidžia trigliceridus iš riebalų ląstelių ir sunaudoja juos energijos gamybai. Šis procesas yra reguliuojamas hormonų.
Reikia pabrėžti, kad cholesterolis visai nėra toks jau universalus blogis, kaip jį dažnai piešia. Organizme cholesterolį gamina kepenys; jis su krauju perneša riebiąsias rūgštis į įvairius organus. Iš vienos pusės, cholesterolis yra gyvybiškai reikalingas žmogui, nes dalyvauja ląstelių, lytinių hormonų gamyboje, taip pat tulžies rūgšties ir vitamino D sintezėje. Kita vertus – jis gali tapti sunkių ligų priežastimi. Esmė kiekyje.. Iš tikrųjų, kepenys pačios sugeba pasigaminti pakankamai cholesterolio, ir tas, kurį gauname su maistu, praktiškai yra perteklinis.
Dėl ko padidėja cholesterolio lygis? Kartais taip nutinka dėl tam tikrų ligų, tačiau čia noriu išvardinti priežastis, susijusias su mūsų gyvenimo būdu, kurias mes galime nesunkiai įtakoti.
Mityba – paradoksalu, kad nors nemažai maisto produktų tiesiogiai turi savyje cholesterolio, pvz. kiaušiniai, gyvūnų kepenys, kai kurios jūros gėrybės, ikrai, tačiau toks cholesterolis turi mažai įtakos žmonių cholesterolio lygiui. Tačiau itin didelę įtaką turi sotieji riebalai bei cukrus! Daug sočiųjų riebalų turintis maistas yra raudona mėsa, dešros, kai kurie pyragai, riebūs sūriai, grietinė, lašiniai, konditerija, dauguma sausainių, ledų ir kt. saldumynų.
Sėslus gyvenimo būdas – žmonėms, kurie mažai juda ir daugiausia laiko praleidžia sėdėdami/gulėdami, pasireiškia aukštesni MTL (blogojo cholesterolio) ir žemesni DTL (gerojo cholesterolio) lygiai.
Viršsvoris – žmonės, turintys viršsvorio, paprastai turi aukštesnį MTL (blogojo cholesterolio) ir žemesnį DTL (gerojo cholesterolio) lygį.
Rūkymas turi reikšmingos įtakos MTL lygiui.
Alkoholio vartojimas – žmonės, reguliariai vartojantys didesnius alkoholio kiekius, paprastai turi aukštesnį MTL ir žemesnį DTL lygį, palyginus su žmonėmis, kurie visiškai nevartoja alkoholio arba vartoja jį mažais kiekiais.
Čia išvardijau faktorius, kuriuos kiekvienas mūsų gali reguliuoti ir keisti. Dar pateiksiu išsamias cholesterolio lygio kraujyje lenteles, kad būtų lengviau orientuotis ir palaikyti idealų cholesterolio lygį kraujyje, o sekančioje dalyje aprašysiu mechanizmą, kaip gi viskas taip įvyksta, kas op! - ir aterosklerozė.
Pateikiamos keturios lentelės, nuoširdžiai visiems rekomenduoju išsitirti cholesterolio lygį kraujyje ir būtinai pasidaryti išplėstinį tyrimą, ne tik sužinoti bendrąjį lygį kraujyje. Ir siekiant gyventi ilgai ir kokybiškai, rekomenduoju orientuotis į idealius rodiklius, o ne į "pakankamai gerus", spėsime dar "pakankamais" pasitenkinti ;) Tai reiškia, kad bendrojo cholesterolio lygis kraujyje turi būti žemiau 5,2 mmol/L; MTL – žemiau 1,8 arba bent jau 2,6; trigliceridų – žemiau 1,7; o DTL kiekis turi būti mažiausiai 1,7.
Bendras cholesterolio lygis
Žemiau 5.2 mmol/L Siektinas
5.2-6.2 mmol/L Ribinis
Aukščiau 6.2 mmol/L Aukštas
MTL (blogasis) cholesterolis
Žemiau 1.8 mmol/L
Idealus žmonėms su ypač padidinta rizika sirgti širdies ligomis
Žemiau 2.6 mmol/L
Idealus žmonėms su padidinta rizika sirgti širdies ligomis
2.6-3.3 mmol/L
Beveik idealus
3.4-4.1 mmol/L
Ribinis, pakankamai aukštas
4.1-4.9 mmol/L
Aukštas
Aukščiau 4.9 mmol/L
Labai aukštas
DTL (gerasis) cholesterolis
Žemiau 1 mmol/L (vyrams)
Žemiau 1.3 mmol/L (moterims) Nepakankamas
1-1.3 mmol/L (vyrams)
1.3-1.5 mmol/L (moterims) Geriau
1.6 mmol/L ir aukščiau Siektinas
Trigliceridai
Žemiau 1.7 mmol/L Siektinas
1.7-2.2 mmol/L Ribiškai aukštas
2.3-5.6 mmol/L Aukštas
Aukščiau 5.6 mmol/L Labai aukštas